Sveika mityba – vienas pagrindinių sveikatą lemiančių gyvensenos veiksnių. Šiuo metu neabejojama, kad mityba lemia fizinį ir protinį vystymąsi, darbingumą bei turi įtakos ilgaamžiškumui. Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai turi net 25–30 proc. įtakos sveikatai. Valgant įvairų maistą, tikėtina, bus patenkinami būtini organizmo maistinių medžiagų poreikiai. Moksliškai įrodyta, kad nesveika ir neteisinga mityba daro įtaką lėtinių ligų vystymuisi, ir vis dažniau ji pripažįstama kaip itin svarbus kraujotakos sistemos bei onkologinių ligų rizikos veiksnys. Kasdien žmogus turi gauti atitinkamus kiekius visų reikalingų medžiagų: baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių ir kitų medžiagų. Šių medžiagų trūkumas ilgainiui gali sutrikdyti žmogaus sveikatą. Jodas – vienas iš būtinų žmogaus organizmui mikroelementų. Remiantis atliktais Lietuvos gyventojų faktinės mitybos ir mitybos įpročių bei kitais tyrimais, jodo stoka maiste bei aplinkoje būdinga ir Lietuvos gyventojams. Šiuo metu jodo trūkumo profilaktikos priemonės yra gana paprastos, visiems prieinamos ir nebrangios, todėl svarbiausia specialistams ir visuomenei teikti patikimą, mokslo įrodymais, tyrimais ir kitų šalių patirtimi pagrįstą informaciją.
MIKROELEMENTAS JODAS IR JO ŠALTINIAI
Žmogaus organizme jodas reikalingas normaliai skydliaukės veiklai užtikrinti. Jis būtinas skydliaukės hormonų tiroksino (T4) ir trijodtironino (T3) sintezei. Šie hormonai reguliuoja fizinį ir protinį vystymąsi, dalyvauja medžiagų ir energijos apykaitoje. Sveiko žmogaus skydliaukėje, sveriančioje 15–20 g, jodo susikaupia iki 20–30 mg.
Jodo kiekiai kai kuriuose Lietuvos rinkai tiekiamuose maisto produktuose pateikiami lentelėje:
| Produkto pavadinimas | Jodo kiekis*, μg/100 g | Rekomenduojamos paros normos (RPN**) procentas |
| Menkės | 110 (75–139) | 73,3 |
| Krevetės | 110 | 73,3 |
| Plekšnės, otai | 52 (122–169) | 34,6 |
| Skumbrės | 45 | 30 |
| Lašišos | 44 | 29,3 |
| Fermentiniai sūriai | 10–40 | 6,7–26,6 |
| Silkės | 24 | 16 |
| Kiaušiniai | 20 | 13,3 |
| Žirniai | 19 | 12,6 |
| Lazdynų riešutai | 17 | 11,3 |
| Pienas | 9 | 6 |
| Gėlųjų vandenų žuvys | 5–10 | 3,3–6,6 |
| Joduotoji druska | 2290–3000 | 1526,6–2000 |
* – Maisto produktų sudėtis. Vilnius, 2002
** – Jodo RPN = 150 μg
JODO SUVARTOJIMAS IR REKOMENDACIJOS
Suaugusiems žmonėms rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 150 μg jodo per parą. Toks rekomenduojamas jodo kiekis nustatytas atsižvelgiant į kasdienį jodo išskyrimą su šlapimu ir jo kiekį maiste ne endeminėse vietovėse, taip pat siekiant palaikyti jodido kiekį plazmoje, viršijantį kritinę 0,10 mg/dl ribą, bei skydliaukės jodo atsargas, viršijančias kritinę 10 mg ribą.
Rekomenduojama paros jodo norma pagal amžiaus grupes yra nurodyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2016 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-836 patvirtintose rekomenduojamose paros maistinių medžiagų ir energijos normose (žr. lentelę):
| Amžius | Jodas, μg |
| 0–6 mėn. | 50 |
| 7–12 mėn. | 70 |
| 1–3 m. | 90 |
| 4–6 m. | 100 |
| 7–10 m. | 120 |
| 11–18 m. | 150 |
| ≥19 m. | 150 |
| Nėščiosios | 200 |
| Žindančiosios | 200 |
JODO TRŪKUMAS IR JO ĮTAKA SVEIKATAI
Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad jodo trūkumas yra plačiausiai paplitęs ir lengviausiai pašalinamas smegenų pažeidimo veiksnys, turintis tiesioginį poveikį vaikų mokymosi gebėjimams, moterų sveikatai, visuomenės iniciatyvumui ir gyvenimo kokybei, sveikatos apsaugos kaštams ir ekonominiam produktyvumui. Šio mikroelemento stoka sukelia ne tik strumos (gūžio), bet ir kretinizmo pasireiškimą bei daugiau sveikatos sutrikimų:
| Gyvenimo periodas | Jodo trūkumo sukelti sveikatos sutrikimai |
| Vaisius | Persileidimas, negyvi gimdymai, įgimtos anomalijos, padidėjęs perinatalinis sergamumas ir mirtingumas, endeminis neurologinis kretinizmas: protinis atsilikimas, kurčnebylumas, žvairumas, hipotirozė |
| Naujagimiai ir kūdikiai | Neonatalinė struma (gūžys), hipotirozė, endeminis neurokognityvinis sutrikimas, padidėjęs skydliaukės jautrumas branduolinei reakcijai |
| Vaikai ir paaugliai | Endeminė struma (gūžys), subklinikinė hipotirozė, protinio ir fizinio vystymosi sutrikimai, padidėjęs skydliaukės jautrumas branduolinei reakcijai |
| Suaugusieji | Struma (gūžys) ir jos komplikacijos, hipotirozė, protiniai sutrikimai, sumažėjusi reprodukcinė funkcija, jodo pertekliaus sukelta hipertirozė, padidėjęs skydliaukės jautrumas branduolinei reakcijai |
Trūkstant jodo, sumažėja skydliaukės hormonų sintezė ir sekrecija, todėl pasireiškia nuovargis, sumažėja darbingumas, didėja jautrumas, nervingumas. Siekdama kompensuoti šių hormonų stygių, skydliaukės veiklą reguliuojanti posmegeninė liauka pradeda aktyviai išskirti skydliaukės augimą stimuliuojantį hormoną, dėl kurio įtakos padidėja tiek skydliaukės ląstelių dydis, tiek ląstelių skaičius. Taip skydliaukė suveša ir išsivysto struma (gūžys). Struma – tai skydliaukės padidėjimas, kai skydliaukė gali užspausti trachėją, stemplę, pakenkti gerklų nervams ar sukelti užkimimą. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos kriterijus, strumos paplitimas sveikoje visuomenėje, kuri nejaučia jodo stokos, neturėtų viršyti 5 proc.
Jodo trūkumas taip pat lemia ir intelektinius žmonių sugebėjimus. Nustatyta, kad jodo defi cito regionuose gyvenančių žmonių intelekto koefi cientas 15–20 proc. žemesnis, nei kitų regionų gyventojų. Labiausiai intelektinio išsivystymo sumažėjimas pasireiškia įvairaus amžiaus vaikams. Tokiems vaikams sunkiau sekasi mokslai, jie negali susikaupti bei sukoncentruoti dėmesio.
JODO PERTEKLIUS
Siekiant užtikrinti normalią skydliaukės veiklą, reikalingas fi ziologinis jodo kiekis ir nors žinoma, kad jodo trūkumas daro neigiamą poveikį skydliaukei, tačiau jodo perteklius taip pat gali būti žalingas. Jodo perteklius slopina skydliaukės hormonų sintezės ir išsiskyrimo procesus (Wolff o-Chaikoff o efektas). Ribinę viršutinę jodo suvartojimo ribą nustatyti nėra lengva, nes tam įtakos turi jodo suvartojimo lygis, esantis prieš jodo pertekliaus poveikį, bei amžius. Pavyzdžiui, naujagimio skydliaukė dar nėra subrendusi ir negali sumažinti jodo pasisavinimo iš plazmos, kad kompensuotų padidėjusį jodo suvartojimą. Pasaulio sveikatos organizacija siūlo didžiausią toleruojamą jodo paros doze laikyti 1 mg suaugusiesiems. Europos Komisijos mokslinis maisto komitetas (EC/SCF) siūlo šią ribą laikyti 600 μg per parą suaugusiesiems ir nėščioms moterims, o šalys, kuriose ilgai trunka jodo trūkumas, siekdamos išvengti hipertiroidizmo, siūlo neviršyti 500 μg jodo per parą.
JODO TRŪKUMO PREVENCIJA
Vienas efektyviausių būdų užtikrinti pakankamą jodo kiekį organizme – tai vietoje įprastos valgomosios druskos vartoti kokybišką joduotąją valgomąją druską. Nustatyta, kad kokybiškos joduotosios druskos vartojimas vietoje nejoduotosios kasdien papildo maisto racioną 100–150 μg jodo ir 50–65 proc. sumažina gūžio paplitimą tarp moksleivių jau po 6–9 mėnesių nuo jodo profi laktikos pradžios.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad į rinką būtų tiekiama druska, kurioje jodo koncentracija pagaminimo metu būtų 20–40 mg/kg druskos, tačiau nenurodo griežtų reikalavimų, kad kiekviena šalis įvertinusi jodo trūkumo situaciją savo šalyje, parengtų standartus, apibrėžiančius jodo kiekį druskoje, nustatytų privalomą druskos jodavimą ar pasirinktų kitą labiausiai priimtiną būdą, užtikrinantį šio produkto prieinamumą visuomenei.
Šiuo metu Lietuvos pramonė jau gali pasiūlyti ne vieną gaminį su jodu, multivitaminų preparatus su jodu ar šio mikroelemento turintį mineralinį vandenį, maisto produktų gamyboje dažnai vietoje įprastos valgomosios druskos vartojama joduotoji druska, kurios galima nusipirkti daugumoje parduotuvių.
Pirkdami joduotąją druską, vartotojai turėtų atkreipti dėmesį:
• kuo druska buvo joduota: būtina prisiminti, kad kalio jodatas (KIO3) yra stabilesnis ir mažiau tirpus, nei kiti jodavimui naudojami komponentai;
• kokia jodo koncentracija druskoje: optimalus jodo kiekis – 20–40 mg jodo kilograme druskos;
• ar kokybiška ir nepažeista pakuotė;
• į pagaminimo datą ir galiojimo laiką.
Be išvardytų dalykų, gyventojai turėtų žinoti, kad namuose druską derėtų laikyti sandariuose, neperšviečiamuose induose, nes jodas – lakus elementas. Taip pat naudinga pasižymėti datą, kada druskos pakuotė buvo atidaryta, nes per 3–6 mėn. nuo pakuotės atidarymo jodo druskoje beveik nelieka. Verdant, kepant maistą joduotąją druską reikėtų barstyti ruošimo pabaigoje ar ant jau paruošto maisto, nes jodo junginiai karštyje skyla.
Parengta pagal SMLPC informaciją
Parengė VSS J. Kairytė-Daniūnienė
