Renginiai

Kiduliečiai domisi kariškių bei pasieniečių tarnyba (Vytenio bataliono kariai prisideda prie jaunimo karinio švietimo)

Birželio 12 d., t. y. penktadienį, Kidulių pagrindinėje mokykloje apsilankė taip ilgai laukti svečiai.

Iš pradžių įvyko susitikimas su Kidulių priešgaisrine komanda, kurioje dirba 9 žmonės. Ugniagesiai pademonstravo automobilio gesinimo darbą, papasakojo apie nelengvą, bet taip reikalingą ugniagesio profesiją, parodė gaisro gesinimo įrangą, leido mokiniams palaikyti gaisrinę žarną, iš kurios tryško vanduo.
Ugniagesiai jau šiais metais turėjo 34 iškvietimus, iš jų gyvenamąjį sektorių gesino 15si kartų, atvirą teritoriją – 13, atliko 1 gelbėjimo darbą bei budėjo prie sprogmenų – 5 kartus.

Neilgai trukus mokyklą aplankė ir kiti svečiai: atvyko iš Marijampolės Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos bataliono kariškiai su dalinio kariniu visureigiu „Humvee”.

Kariškiai supažindino moksleivius bei mokytojus su savo dalinio uždaviniais, tai -Lietuvos kariuomenės vienetų bendro kovinio aprūpinimo Lietuvoje ir už jos ribų užtikrinimas bei plėtoti NATO ir ES aukštesniojo karinio ešelono logistinį pajėgumą.

Batalionas teikia bendrąją logistinę paramą visoms karinėms pajėgoms, tai – transportavimo vykdymas, pakrovimo ir iškrovimo darbų atlikimas, remontavimas bataliono ir jam priskirtų transporto priemonių, kroviniu palydos vykdymas, krovinių apsauga, logistinės paramos užtikrinimas koviniam vienetui, esančiam už Lietuvos teritorijos ribų – tai vandens valymas, jo fasavimas, išdavimas, lauko paslaugos (dušo, skalbimo, sanitarinės- pasisagcs, stovyklos infrastruktūros sukūrimas).

Mokiniams buvo pademonstruota kariška ekipuotė, t.y. kuprinė, šalmai, neperšaunamos liemenės, kiti būtini reikmenys, buvo surengtos maskavimosi pratybos, papasakota apie maskuotę, kuri yra labai skirtinga ir įdomi.
Smagiai mokiniai pasijautė, kai jų veidai pasipuošė karinės maskuotės spalvomis, jiems buvo leista užsidėti neperšaunamas liemenes, šalmus, pasivaikščioti užsidėjus gana sunkią kareivišką kuprinę.

Tuo pačiu metu apsilankė dar vieni svečiai, tai Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės Rociškių pasienio užkardos vado pavaduotojas kapitonas Darius Maksvytis su pavaldiniu – ginkluotės specialistu. Jie surengė šaudymą iš pneumatinių ginklų į taikinius, parodė kai kuriuos ginklus, kuriuos buvo galima apžiūrėti bei užsidėti, suruošė sukarintą estafetę, t.y. bėgimą, užsidėjus dujokaukę bei šarvuotą liemenę. Laimėjusi komanda buvo paskatinta saldžiu prizu – tortu.

I-oji susitikimo dalis baigėsi įspūdingu koncertiniu pasirodymu – neįprastu muzikiniu instrumentu dūdmaišiu pagrojo įvairias melodijas viršila iš Marijampolės, kurios priminė penkias lietuviškas tautines dainas. Visi turėjome stoti į didelį ratelį ir pašokti aidint muzikos instrumento skleidžiamiems garsams.

II-oji susitikimo dalis vyko jau mokykloje, informacinių technoligijų kabinete, kur marijampoliečiai pademonstravo filmuką apie Lietuvos kariuomenės struktūrą bei vykdomus uždavinius, o pasieniečiai – rodomais kadrais supažindino su itin įtemptu, pavojingu (nelengvu) pasieniečio darbu saugant valstybinę sieną, t. y. kontrabandininkų gaudynes, įtemptas jų laukimo, sekimo akimirkas, akivaizdžius pavojus, sulaikant krovinius, pasieniečių ginkluote bei technine įranga.

Įspūdingų prisistatymų pabaigoje vyko apsikeitimas suvenyrais, kurie prisimins šią viešnagę, ir kvietimas atvykti į svečius: Marijampolę bei Rociškius, be abejo šiltos padėkos už atvykimą bei linkėjimai, kurie buvo užrašyti mokyklos svečių knygoje.

Svečiai pasirašė ir kraštotyros muziejaus garbės svečių knygoje aišku, prieš tai
susipažino su muziejaus atsiradimo istorija, turimais eksponatais, stendais, kuriuos pristatė muziejaus vadovės mokytoja Danute Dimaitiene bei bibliotekininke Violeta Murauskiene.

Prieš išsiskiriant keletas fotokadrų atminimui prie karinio visureigio, rankų paspaudimai atsisveikinant ir tikėjimas, kad ši tampri draugystė ir toliau tęsis, kad tai ne paskutinis susitikimas. Kitą kartą susitiksime jau svečiuose, pirmosiomis rudenėjančiomis dienomis.

Ši netradicinė mokyklinė diena, žvelgiant į mokytojų bei, ypač mokinių veidus, jų susižavėjimą, šypsenas, manau, visiems paliko neišdildomą įspūdį, juk tiek daug pamatyta ir, svarbiausia, pajustas karinių estafečių azartas, šūvių taiklumo džiugesys, karinių kuprinių, šautuvų svoris bei maskuotės išvingiuotos spalvos.

Manau, tokie renginiai šių laikų berniukams, augančiam jaunimui, yra įdomūs ir naudingi, nes skatina domėtis šių dienų kariuomenės bei pasieniečių gyvenimu, tirpdo paslapties sienas tarp visuomenės ir kariškių, prisideda prie jaunimo karinio-patriotinio auklėjimo, dar labiau pamilti Lietuvą su jos labui, gerovei tarnaujančiais išprususiais, profesionaliais, geranoriškais, tvarkingais, ištikimais savo pasirinktai profesijai žmonėmis.

Istorijos mokytojas Gediminas Ruočkus