Minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną Kidulių pagrindinėje mokykloje vyko visuotinis tėvų susirinkimas, kurio metu paskaitą skaitė vaikų psichologė N. Janonytė „Sveikata unikali vertybė“.
Lektorė paskaitą pradėjo vokiečių filosofo Artūro Šopenhauerio žodžiais: “sveikata taip pranoksta visas gyvenimo vertybes, kad visai sveikas skurdžius laimingesnis už ligotą karalių”.
Psichologė apibūdino vaikų psichikos sveikatos rodiklius:
- 41% moksleivių turi psichikos sveikatos problemų kurias būtina spręsti. 13% turi klinikinio lygio sutrikimus
- Smurto (prieš vaikus, tarp vaikų), savižudybių, priklausomybių paplitimas – pasiekę epidemijos lygį
- Pasireiškia psichosomatiniai sutrikimai: (moksleiviai dažnai skundžiasi irzlumu, bloga nuotaika (45,6 proc. berniukų ir 60,4 proc. mergaičių), nervine įtampa (atitinkamai 35,8 proc. ir 49,8 proc.), galvos skausmu (24,5 proc. ir 40,6 proc.)
Lektorė kalbėjo apie vaikų psichoemocinę būklę:
Lietuvoje kas penktas 11, 13 ir 15 metų moksleivis jaučiasi esąs nelabai sveikas ir nelabai laimingas. Visiškai nelaimingi sakosi esą 38 proc. ištirtų moksleivių, apie ketvirtadalis jų teigia nuolat ar dažnai patiriantys pykčio ar agresijos jausmus, net 12,1 proc. moksleivių dažnai kankina mintys apie savižudybę, jie iš tiesų yra svarstę, kaip tai padaryti, ar bandę žudytis.
- Lietuvos vaikai laiko save pačiais nelaimingiausiais Europoje.
- Lietuvoje tėvai savo vaikams per parą vidutiniškai skiria tik 7 minutes dėmesio.
- 2008 m. TNS-Gallup atlikta apklausa parodė, kad 48 % Lietuvos vaikų patiria fizines bausmes;
- Šis ir kiti tyrimai rodo, kad fizinių bausmių toleravimas šeimose pagrįstas bendra visuomenės nuomone, susiklosčiusia dėl tradicijų ir dėl nežinojimo, kaip kitaip auklėti vaiką.
- Vaikų linija skelbia, kad dažniausiai vaikų minimi sunkumai tai sunkumai bendraujant su bendraamžiais (24%) bei sunkumai santykiuose su tėvais (12,6%).
Buvo iškelti klausimai: kodėl šiandieniniai vaikai ir paaugliai tokie pažeidžiami? Kodėl šiuolaikiniai vaikai yra kitokie negu ankstesnių kartų?
- Vaikai pasikeitė, nes pasikeitė pasaulis.
- Atsirado tokių veiksnių, kurių ankstesnėje kultūroje nebuvo:
Augimo aplinka yra dirbtinė ir technologinė;
Vis didėja žmogaus ir gamtos susvetimėjimas.
Psichologė akcentavo, kad vaikai suserga, jei aplinka, kurioje jie auga, nėra sveika.
- Didelė dalis visuomenės neturi naujai situacijai būtinų prisitaikymo įgūdžių, o senieji įgūdžiai nebepadeda efektyviai reaguoti
- Negydomos mažų vaikų ir paauglių psichikos sveikatos problemos turi ilgalaikių pasekmių: vyresniame amžiuje galima suaugusiųjų psichopatologija, suaugusiųjų elgesio problemos.
- Negydomi vaikų psichikos sutrikimai gali sunkėti ir vėliau pareikalauti brangių, ilgalaikių intervencijos programų. Programos gali būti sėkmingos, bet nebūtinai.
- Ankstyvas problemų atskleidimas duoda santykinai gerus rezultatus.
- Patys svarbiausi mūsų gyvenime asmenys yra tėvai
- Vaiko psichinės sveikatos scenarijus pradedamas rašyti dar negimus.
Nuo ko pradėti? Lektorė pateikė keletą metodų:
Asmeninė jo patirtis. Esmė – augant vaiko žinioms, duoti jam vis daugiau laisvės spręsti. Pateikti kelias alternatyvas, kad vaikas galėtų rinktis darydamas savo sprendimus. Vaikas neprivalo tapti Jūsų kopija. Besimokydamas iš savo asmeninės patirties, vaikas tikrai neišvengs klaidų. Atsispirkite pagundai jį nuo to apsaugoti. Klysti ir mokytis iš klaidų yra daug paprasčiau jauname amžiuje nei vyresniame. Kuo vaikas jaunesnis, tuo “pigesnės” jo klaidos. Blogiausia, ką galime padaryti – įpratinti vaikus prie minties, jog visuomet ištrauksime juos iš bėdos. Nepulkite taisyti kiekvienos vaiko klaidos, nes taip liksite atsakingas jūs, o ne jūsų atžala. Mokome vaikus savo elgesiu ir veiksmais, ne tik žodžiais.
Pokalbiai. Nereikėtų vengti įtraukti vaikų į diskusijas.
Turėkite galvoje, jog gali iškilti sudėtingų ir nepatogių klausimų. Pasistenkite į panašius klausimus rasti tokius atsakymus, kurie nepažemintų vaiko mąstysenos. Dažnai vaikai randa kūrybiškų sprendimų jūsų reikalams.
Paskaitos pabaigoje lektorė akcentavo, kad neužtenka vien geros fizinės būklės, kad galėtume save vadinti sveikais. Kodėl? Nes tikroji sveikata prasideda žmogaus galvoje. Sveikata prasideda nuo sveiko mąstymo, kuris neapsiriboja tik abstrakčių žinių kaupimu. Sveikai mąstyti, reiškia, įsileisti žinias apie sveikatą į sąmonę ir pasąmonę, ir imtis veiksmų.
Paskaitą organizavo projekto „Aš galiu“ koordinatorės soc. pedagogė S. Lazdauskienė ir visuomenės sveikatos specialistė J. Kairytė- Daniūnienė.
[justified_image_grid]
